Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Kūrybinė ”santuoka be įsipareigojimų
2004-03-06
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Menininkų grupės skirstosi? Stagnacinei Dailininkų sąjungos struktūrai oponavusios grupės buvo revoliucingiausias pirmųjų Nepriklausomybės metų Lietuvos dailės įvykis. Dabar apie bendrus grupių projektus girdėti vis rečiau, o pačios pirmosios dailininkų grupės “24” jau ir oficialiai nebėra. Kur link vystosi menininkų grupės, kurių veikloje dalyvauja kauniečiai dailininkai, - pokalbis apie tai su grupių “Keturios”, “Angis” ir “Post Ars” nariais.
Ketveriukė virto trijule
Tapytojų grupės “Keturios” narės Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė ir Judita Budriūnaitė-Umbrasienė vakar Kauno paveikslų galerijoje atidarė konceptualią savo naujausių kūrinių parodą “Būk ramus”. Joje šiuolaikine meno kalba reaguoja į naujausias Lietuvos politinio ir dvasinio gyvenimo aktualijas: prezidentinį skandalą, bendravimo deficitą, dvasią užmušantį vartotojiškumą ir antkapiais virstančius daiktus, ramybės būsenos neįmanomumą visuotinės maksimanizacijos laikotarpiu.
Nuolat keturiese bendras parodas rengusios menininkės šįkart publikai “rodosi” trise, be kolegės Aušros Andziulytės. Ta proga išplatintame oficialiame muziejaus pranešime teigiama, kad parodą surengusi trijulė - jau buvusios moterų tapytojų grupės “Keturios” narės ir primenama, kad paskutinę bendrą savo parodą grupė surengė prieš ketverius metus, savo egzistavimo dešimtmečio proga.
“Svarbiau yra šios parodos kūriniai, o ne faktas, kad juos šį kartą mes eksponuojame trise. Mūsų kolegė - gyva, sveika, ir daugiau komentarų šiuo klausimu nebus”, - nukirto Judita Budriūnaitė-Umbrasienė. “Grupė - tai ne santuoka, nepasirašai sutarties visam gyvenimui - t.y. neįsipareigoji parodas visada rengti kartu”, - atsargiai apie grupės egzistenciją kalbėjo E.Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. “Visą laiką svajoju užsidaryti ir ramiai padirbėti dirbtuvėje. Rengimasis parodai užima laiko, išblaško. Gal kitą kartą aš norėsiu brandinti idėjas dirbtuvės tyloje ir parodą surengs tik dvi mūsų grupės narės, o kitąkart vėl eksponuosime savo kūrinius keturiese”, - bene atviriausia šį kartą buvo A.Barzdukaitė-Vaitkūnienė.
Nesirengia užsakyti laidotuvių maršo
Dailininkės prisiminė, kad prieš dešimtmetį startavusią jų grupę vienijo ne tik idėjos, įtakos, bet ir paprastesni dalykai: ką tik Dailės institutą baigusioms menininkėms keturiese buvo lengviau surengti bendrą parodą: jaunų menininkų kūrybinės dirbtuvės dar nebūna užkimštos kūriniais, tad keturių susimetimas krūvon žadėjo solidesnę savo apimtimi ekspoziciją.
Panašu, kad “Keturių” narės dar nesirengia užsakyti laidotuvių maršo savo grupei, nes pakiliai kalbėjo apie grupės įtaką kūrybos procesui. “Grupė - tai kolegiškas asmeninis bendravimas, kurio metu generuojamos naujos idėjos, ir bendravimas kūriniais, vedantys į naują kokybę”, - sakė E.Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. Ir ji, ir kolegės pabrėžė, kad pastarojo meno laiko stiprybė - įvairių kartų ir meno šakų atstovų bendravimas. “Mūsų grupės narės - tos pačios generacijos atstovės. Kartais pagalvojame, kad reikėtų į savo veiklą įtraukti jaunesnės kartos atstovių. Kodėl - vėl moterų? Iš dabar Kauno dailės institutą baigusiųjų jos aktyviausios”, - svarstė E.Balsiukaitė-Brazdžiūnienė.
Dailininkės apgailestavo, kad Kaune nėra aktyvaus meninio vyksmo ir jį liudijančių žavių vienadienių akcijų. “Meno fabrikas” - nuostabi tarpdisciplininio bendravimo idėja. Gaila, kad “Meno fabriką” visgi rengiamasi padalyti: po atskirą sklypelį kiekvienai meno šakai”, - Kauno akademiniam dramos teatrui lig šiol priklausiusių Kailių fabriko pastatų ateities scenarijų kritikavo A.Barzdukaitė-Vaitkūnienė.
Šansų išlikti turi tik dinamiški
“Keturių” narės sutiko, kad menininkų grupių veikla Lietuvoje šiuo metu yra nuslopusi. “Tai gyvenimo padiktuota realybė: individualybėms sunku ilgai išbūti bendroje krūvoje, - svarstė J.Budriūnaitė-Umbrasienė. - Be to, pasikeitė sąlygos: beveik nebeliko didelių ekspozicinių plotų didelėms parodoms rengti. Privačių galerijų parodų salės - nedidelės”.
Grupinės meninės veiklos krizę konstatavo ir grupės “Angis” narys Arūnas Vaitkūnas: “Grupės “24” nebėra, “Post Ars” veiklos pastaruoju metu nelabai daug, mes, nors kiek ir pritilę, gyvuojame. Vieni menininkai, įsikibę savųjų nišų, stumiasi pirmyn, kiti tapo galerijų vykdomos veiklos dalimi. Grupės, pirmaisiais nepriklausomybės metais buvusios kaip alternatyva Dailininkų sąjungai, praranda savo aktualumą. Tačiau grupės kaip bendraminčių kolektyvo, dalyvaujančio įvairiuose projektuose, reikšmė tebėra aktuali”.
A.Vaitkūno pastebėjimu, išlikti šansų turi tik dinamiškos grupės. “Grupė “24” tikriausiai todėl ir baigė egzistenciją, kad rengė parodas tik saviškių ratelyje - užsisklendimas uždarame rate užkerta kelią naujų idėjų - “šviežio kraujo” - atitekėjimui”, - samprotavo tapytojas.
Pirmosios pradėjo konceptualias parodas
A.Vaitkūno kolegos, taip pat “Angies” grupės nario Eimučio Markūno nuomone, grupės, buvusios dailės gyvenimo prieš 14 metų aktualija, savo darbą jau atliko. Jos išlaisvino parodos rengimo idėją iš stagnacinės suneštinės apžvalginės parodos gniaužtų. “Dabar paroda pradedama rengti nuo idėjos, koncepcijos. Tai yra grupių, Lietuvoje pradėjusių tai daryti pirmiausiai, nuopelnas”, - sakė E.Markūnas.
Grupės “Post Ars” narys, skulptorius Robertas Antinis teigė, kad dabartinis amžius - jungties amžius. Šiuo metu pasaulio dailės aktualija - bendraminčio ne iš savo meno srities, ne iš savo amžiaus grupės suradimas. Šis skirtingumas, pasak skulptoriaus, duoda vaisių.
Tačiau R.Antinis pripažino, kad jau senokai ką nors kūrė kartu su visa savo grupe. “Aš rašau knygą, Česlovas Lukenskas dirba kitame mieste, o Aleksas Andriuškevičius rengiasi savo parodai”, - taip grupės narių dabartinę veiklą apibūdino skulptorius.
